| My Posts: 9 Comments: 0 Create on 28/7/2008 Updated on 4/10/2008 Subscribe to the blog |
| |
| | | | Lyja. Ir vėl, kaip kasmet rudenį... Verkia dangus nebeišlaikydamas mūsų svajonių, ašaromis nuplaudamas visas nuoskaudas ir atnešdamas šaltį... Nesvarbu, kad auksiniai lapai ant žemės skanduoja apie artėjančią žiemą, aš visvien nenustoju tau tyliai kartoti: neišeik, dar pabūk, greit ir vėl sulauksim dienos, kai išbėgę į lauką, išsitisas valandas gulėsime ant žolės žiūrėdami į debesis, o saulei leidžiantis šauksime į dangų – kvepia pavasariu!... :) | |
| |
| | Tyliai užsimerk, pasiklausyk žvaigždžių ir pilnomis laimės akimis pažvelk į mėnulį. Tu žinai, kad ir kaip toli bebūčiau, dabar taip pat pakėliau akis į dangų. Kaip ilgai truks tavo kelionė – aš lauksiu. Tylūs žodžiai per telefono ragelį siunčiami į kitą miestą - „atvažiuoju“, lyg saulės spindulėliai po lietaus nušviečia mano veidą, o širdy tylus laukimas... Tavęs labiausiai pasiilgau! Tų šiltų apkabinimų – nors nešalta, šypsenų, mielų pasišnabždėjimų žiūrint tą patį filmą, turbūt, du šimtai penkioliktąjį kartą... Tu pažįsti mane geriau už mane pačią, ir aš negalėčiau nepaklausti – spėk, ką dabar galvoju?... :) | |
| |
| | Jei tai būtų paskutinė diena tavo gyvenime? Ar pabėgtum su manim vėjavaikiškai žibančiom akim? Ten, kur daugiau nieko nėra, tik laimingų žmonių mieli prisiminimai, mažylių didelės svajonės, tik gražios dvasios... Ar pasiryžtum rankomis paliest žvaigždes ir pūsti muilo burbulus saulei tekant? Ar bėgtum basomis po šlapią žolę, lyg pirmą kartą, besimėgaudamas pirmais saulės spinduliais? Ar sušalęs grįžtum šildytis prie židinio su šiltomis kojinėmis ir karštu šokoladu, juk tik jis pagydo nuo visų ligų. Ar svajotum su manimi žiūrėdamas į debesis prie to kalno, kuris, kai buvome maži atrodė toks didelis, kad įkopti į jį, rodos, buvo neįmanoma. Ar dar kartą mane stipriai, stipriai apkabintum? Taip, kaip niekas daugiau neapkabina? Ar leistum ramiai užmigt palinkėjęs - gal paskutinį kartą - Saldžiausių sapnų? | |
| |
| | Įsiklausyk. Ar girdi kaip kalba naktis pasiilgusi įsimylėjėlių vaikštančių žibintų apšviestu taku, besišnabždančių, švelniai šildančių viens kitam rankas ir meiliai besišypsančių? Jiems nereikia alėjų, užtenka siauručių takų, kad galėtų apeiti visą pasaulį. Pažiūrėk į dangų. Mėnulis tyliai niūniuoja melodiją, pagal kurią, rodos, visos žvaigždės mirksi į ritmą. Jauti? Ten aukštai, kažkur ore, skraido angelai, sukdami pūkuotas širdeles ir siųsdami jas žemyn tyliai bučiuojasi. | |
| |
| | Tokia karšta naktis. Žvaigždės, atrodo, čia ryškesnės nei kitur, netoliese girdisi tyli, širdį virpinanti melodija. Žvilgsnis nuslysta horizontu ir sustoja. Ten, mėnulio šviesoje du šešėliai švelniai glaustosi vienas prie kito. Ech, kažkam pasaulis šią akimirka dingo, o laikas sustojo. Gražu. Maži žiburėliai, palei pakrantę, kaip kareivėliai sustojo į eilę, aš einu link jų, o jie tebestovi, žvelgdami į tolį. Melodija garsėja. Čia, šokių aikštelėje, šoka pagyvenusi pora. Jie myli. Valandėlę stebėjusi juos, nueinu tolyn. Kelyje lydėjusi melodija liko ten, o mano ausis pasiekė duslūs žingsniai. Netrukus pamatau du veidus - jos ir jo. Mano veide pasirodo rami šypsena, jie tikriausiai tai pastebėjo. Miela. Štai mano gatvė - kurioje širdį aplanko keistas jausmas, namas - kurio lange žiburys, katė - kurios negalima nepaglostyti... Dar kartelį atsisuku atgal, ir žinau, visi tie nepažįstami žmonės man kažkuo patinka. | |
| |
|
Write To This Member
Poke This Member
Flirt With This Member
Add To My Friends
Block
Report an abuse
by Bahu
by Atom